Dictionary of the Lithuanian Language.
atkalbinti — caus. atkalbėti 6: Visaip stengėsi atkalbinti nuo tos vargingos kelionės rš. kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalbinti — tr. 1. išgauti žodį, prakalbinti: Neiškal̃bina nė daktaras – tylia, ir gana Nt. Led priveikiau ją verkiančią iškalbinti Jnšk. 2. liepti kalbėti: Po vakarienės, iškalbinus vaikus poterius ir amžiną atilsį už močiutės dūšelę, Onytė guldė juos LzP.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbinti — kalbinti, ina, ino tr. J; R288, M kal̃binti K, Slnt, Als 1. caus. kalbėti 1; traukti į kalbą, šnekinti: Mane kalbino jauni berneliai Vb. O mergytę marti pasisodino ant kelių ir ėmė ją kalbinti A.Vien. Kalvis vakarienės metu mėgino brolį kalbinti… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukalbinti — tr. 1. įtikinti: Nukalbink jįjį, kad nebeitų ant vakaruškų J. Rykštė nukalbins (numaldys) Mrs. 2. pakviesti: Rugių rišt reik iš anksto nukalbint šiemet Švabinskienę Bsg. | refl. tr.: Jis visada gerus darbinykus nuskalbina Lš. kalbinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakalbinti — tr., pakal̃binti K 1. pradėti su kuo kalbą, pašnekinti: Ar tu negali pakalbinti, kad vaikas nurimtų! Lp. O, močiutė, motynėlė, o kas mane tokiais žodeliais pakalbins?! JD1179. Aš jau išdrįsdavau jį pakalbinti rš. 2. pavadinti, pakviesti: Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
perkalbinti — caus. perkalbėti 6: Rūpinosi per savo raštus mus perkalbinti A1884,132. kalbinti; apkalbinti; atkalbinti; įkalbinti; iškalbinti; nukalbinti; pakalbinti; perkalbinti; prakalbinti; prikalbinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prakalbinti — caus. prakalbėti 1: O kas prakalbins, kas priglaus mus tikrus našlaičius – be namų? S.Nėr. Aš drąsesnis – prakal̃binau Nt. Raktužius suskambinsiu, močiutę prakalbinsiu JD761. Viena prakalbino, antra prašnekino, o ši trečia jaunesnioji širdelę… … Dictionary of the Lithuanian Language
prikalbinti — tr. 1. prišnekinti, įtikinti ką daryti: Sesuo prikal̃bino ir anus kartu važiuoti Als. Jis prikalbino mane ten nueiti rš. 2. prašnekinti, prakalbinti: Tai nei vienas neprikalbins mylimų tėvelių (šnekindamas neprikels iš numirusių) Mrs. 3. refl. tr … Dictionary of the Lithuanian Language
užkalbinti — tr. 1. pradėti su kuo kalbą, įtraukti ką į pašnekesį, užšnekinti: Išeinančią iš mokyklos Kristiną užkalbino Pečiulis J.Dov. Ir Frankas nesurado žodžių jai užkalbinti P.Cvir. Užkalbinau aš aną, ir užtruko J. Aš vos išdrįsau jį užkal̃binti KI74.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įkalbinti — tr., įkal̃binti K 1. įšnekinti, įtraukti į kalbą: Įkalbink senį, t. y. įvesk į kalbą, kad kalbėtum J. Viešnia tokia tyli, kad negaliu įkalbinti Š. Tu mane meilingai įkalbinai CI122. Ką aštriai įkal̃binti KI59. Mane neįkalbinsit Vlkv. Kokia ten… … Dictionary of the Lithuanian Language
